- Daniel Kahneman, žymus psichologas ir Nobelio premijos laureatas, pasirinkęs asistinį mirtį Šveicarijoje 90 metų amžiaus, pabrėžė asmeninio pasirinkimo galią, kuri buvo Centrinė tema jo karjeroje.
- Jo sprendimą motyvavo asmeninės patirtys, ypač matant savo artimųjų kančias, kas sustiprino jo norą išvengti ilgalaikio nuosmukio.
- Kahnemano palikimas tvirtai remiasi jo darbu elgsenos ekonomikoje, ypač Perspektyvų teorijoje, kuri iššūkio racionalaus pasirinkimo paradigmoms, atskleidžiant pažintinius šališkumus sprendimų priėmime.
- Jo paskutinis el. laiškas pabrėžė principą išvengti nereikalingos kančios ir orumo netekimo, atitikdami jo visą gyvenimą puoselėtas mintis.
- Kahnemano pasirinkimas apšviečia platesnę visuomenės diskusiją apie autonomiją, teisę umirti, ir asmeninės agentūros orumą paskutinėse gyvenimo akimirkose.
Įsikūręs ramiose Šveicarijos slėniuose, šalyje, garsėjančioje savo vaizdingais kraštovaizdžiais ir progresyviomis įstatymų nuostatomis, ypatinga istorija baigėsi Danielio Kahnemano, legendinio psichologo ir Nobelio premijos laureato ekonomikos srityje, gyvenime. 90-aisiais gyvenimo metais Kahnemanas priėmė išskirtinį sprendimą, kuris tyliai skambėjo akademiniuose ir visuomeniniuose diskursuose – jo pereinamoji kelionė per orią, bet ginčytiną asistuotos mirties kelią.
Kahnemanas, kurio novatoriškas darbas su Amosu Tversky supažindino pasaulį su giliomis elgsenos ekonomikos įžvalgomis, pasirinko baigti savo gyvenimą Šveicarijoje, kur teikiamos tokios paslaugos. Taip jis iliustravo dar vieną filosofijos aspektą, kurią jis propaguodavo visą savo karjerą: neabejotiną pasirinkimo galią.
Už šio sprendimo slypi asmeninių įsitikinimų ir patirčių audinys. Kahnemanas pamatė savųjų artimųjų, įskaitant savo žmoną, kuri kentėjo nuo kraujagyslinės demencijos, lėtą nuosmukį ir kančias. Šios jaudinančios atmintys neabejotinai paveikė jo norą išvengti ilgalaikio pablogėjimo. Jo pasirinkimas nebuvo nusiminimas, bet gili kontrolės išraiška – sąmoningas sprendimas palikti pasaulį savo sąlygomis, visiškai atitinkantis jo ilgalaikes mintis.
Integruodamas psichologiją ir ekonomiką, jo novatoriškas darbas sujaukė tradicinį racionalaus pasirinkimo teorijos mąstymą, parodant, kaip žmogaus sprendimai dažnai būna paveikti pažinimo šališkumų. Šis palikimas buvo patvirtintas 2002 metais, kai jis gavo Nobelio premiją už Perspektyvų teoriją, kuri kruopščiai išskyrė žmogaus vertinimo sudėtingumą neaiškumo sąlygomis.
Jo artimiausias ratas, išėjęs iš visą gyvenimą trukusių brangių santykių, žinojo apie jo sprendimą, stebėdami, kaip jis išlaikė intelektinį energiją iki galo. Užsiėmęs akademiniu darbu be didelių kognityvinio nuosmukio šešėlio, jis puikiai iliustravo savo šūkį apie prarastus kaštus – pasirinko ne praeities investicijas, o dabartines vertes.
Paskutinė diena, Kahnemanas parašė šeimai el. laišką, patvirtindamas pažįstamą principą – jis visada tikėjo, kad nereikalingą kančią ir orumo praradimą gyvenimo pabaigoje galima išvengti. Tuo, kaip vienas jo patikėtinis apmąstė, jo sprendimas priimti asistinę mirtį buvo simbolinis jo atsisakymas būti pasyviu savo nuosmukio stebėtoju.
Kahnemano pasakojimas akcentuoja svarbią diskusiją apie autonomiją ir teisę umirti. Pasaulyje, vis labiau susidūrus su etiniais klausimais, susijusiais su oria mirtimi, jo istorija iššūkio teikia mums giliau apmąstyti asmeninę agentūrą, visuomenės normas ir žmogaus orumo niuansus.
Kahnemanas palieka palikimą, ne tik įrašytą akademiniuose pasiekimuose, bet ir asmeninėje drąsoje – apčiuopiamas priminimas apie galingą pasirinkimo ir orumo sankirtą. Kai jis nubrėžė savo galutinį kursą, paliko gilią žinią: gyvenimo ir mirties šokyje visi turėtume stengtis būti dalyviais, o ne vien stebėtojais.
Paskutinio palikimo: ką galime išmokti iš Daniel Kahnemano galutinio sprendimo
Daniel Kahnemano novatoriškas darbas ir paskutinis pasirinkimas
Daniel Kahneman, gerai žinomas psichologas ir Nobelio premijos laureatas, išlieka ikoniška figūra psichologijoje ir elgsenos ekonomikoje. Jo novatoriškas darbas, ypač bendradarbiavimas su Amosu Tversky, lėmė Perspektyvų teorijos susidarymą, kuri pertvarkė mūsų supratimą apie žmogaus sprendimų priėmimą ir pažinimo šališkumus. Tačiau, kiek įdomios yra jo akademinės įnašos, jo galutinis sprendimas siekti asisted death Šveicarijoje taip pat kviečia svarbią diskusiją apie autonomiją, orumą ir teisę užbaigti savo gyvenimą pagal savo sąlygas.
Kahnemano pasirinkimo sudėtingumo išsiaiškinimas
Kahnemano sprendimas atspindi gilius asmeninius įsitikinimus, formuojamus stebint savo žmonos kančias dėl kraujagyslinės demencijos ir jo norą išvengti panašaus likimo. Jo pasirinkimas buvo giliai susijęs su principais, kuriuos jis propaguodavo visą savo karjerą: vertinti dabartinę gerovę, o ne praeities investicijas. Ši asmeninė istorija prideda dar vieną sluoksnį mūsų supratimui apie jo darbą ir platesnį kontekstą elgsenos ekonomikoje, kuri dažnai nagrinėja dinamika tarp emocinio ir racionalaus sprendimų priėmimo.
Skubūs klausimai ir etiniai apsvarstymai
1. Kas yra asistinė mirtis ir kur ji yra teisėta?
Asistinė mirtis, arba gydytojo padedama savižudybė, apima asmens suteikimą priemonių, kad jis pats baigtų savo gyvenimą, paprastai terminalinės ligos ar nepagydomos kančios atvejais. Šveicarija yra viena iš nedaugelio šalių, kurios teisėtai leidžia šią praktiką, laikantis griežtų sąlygų.
2. Kodėl Kahnemanas pasirinko asistinę mirtį?
Kahnemano pasirinkimas buvo paremtas noru išvengti ilgos pablogėjimo ir kančios, kurią matė savų artimųjų atžvilgiu. Tai buvo autonomijos išraiška, atspindinti kritinį jo gyvenimo darbo elementą – sprendimų priėmimo agentūra. Šis sprendimas atitinka jo tikėjimą kontroliuoti savo likimą, tema, kuri dominuoja jo pažintinių šališkumų tyrimuose.
3. Kaip Kahnemano istorija veikia diskusiją apie teisę umirti?
Jo istorija pabrėžia asmeninio pasirinkimo ir autonomijos svarbą baigiant gyvenimą. Ji iššūkį visuomenės normoms, ragindama gilesnį dialogą apie moralinius ir etinius mirties su orumu aspektus, ypač kai daugiau šalių svarsto teisėtą asistinę mirtį.
Rinkos prognozės ir pramonės tendencijos
Globalios perspektyvos apie asistinę mirtį:
Augant visuomenėms visame pasaulyje, diskusijos apie asistinę mirtį tampa vis labiau svarbios. Tokios šalys kaip Nyderlandai, Belgija, Kanada ir kai kurios JAV dalys legalizavo tam tikrą asistinės mirties forma. Rinkos tendencijos rodo didėjantį paklausą oriems pabaigos sprendimams, o šis sektorius gali augti, nes visuomenės požiūris keičiasi link didesnio asmeninės autonomijos pripažinimo mirtimi.
Psichologija ir elgsenos ekonomika:
Kahnemano darbas sudarė pamatus tolesnei pažangai tyrinėjant pažinimo šališkumus ir sprendimų priėmimą. Tokios sritys kaip finansų sprendimų priėmimas, sveikatos psichologija ir vartotojo patirties dizainas toliau taiko šiuos principus. Tuo metu modeliai, kaip Perspektyvų teorija, toliau tobulinami, integruojant naujas technologijas, įskaitant dirbtinį intelektą, į tyrimus ir realaus pasaulio taikymus.
Veiksmingi rekomendacijos
– Išsilavinimas ir diskusijos: Apsvarstykite galimybę kalbėti apie savo pabaigos gyvenimo pageidavimus su artimaisiais. Supratimas apie asistinę mirtį ir jos etinius aspektus gali padėti priimti asmeninius sprendimus.
– Ištirti išteklius: Jei domitės elgsenos ekonomika, pasinerkite į Kahnemano vaidmenį, Mąstymas, greitas ir lėtas, kuris siūlo įžvalgas apie pažinimo šališkumus ir jų įtaką sprendimų priėmimui.
– Būkite informuoti apie teisines galimybes: Susipažinkite su asistinės mirties teisine aplinka savo šalyje, kad suprastumėte galimybes ir iššūkius, susijusius su teisių gynimu.
Išvada
Daniel Kahnemano pasirinktini asistiniai mirtis ne tik pabrėžia jo visą gyvenimą trunkantį įsipareigojimą autonomijai ir racionaliam sprendimų priėmimui, bet ir skatina svarbias diskusijas apie orumą, etinius pasirinkimus ir asmeninę agentūrą. Priimdami Kahnemano palikimą, mes turime tęsti šiuos diskursus, skatinti gilesnį supratimą ir įgyti teisę rinktis gyvenimo pabaigoje.
Daugiau informacijos apie Kahnemano palikimą, apsilankykite Vikipedijos pagrindiniame puslapyje arba tyrinėkite išteklius, susijusius su elgsenos ekonomika ir pabaigos gyvenimo sprendimais.